Labiausiai man įstrigę dviejų komikų – Grammy laimėtojo amerikiečio George Carlin ir airio Dylan Moran – minties perlai:

George Carlin

  • Namai yra tam, kad juose laikytum daiktus, o išėjęs iš jų parneštum dar daugiau daiktų.
  • Kodėl kai kalbam apie žmones, tai yra abortas, o kai kalbam apie vištas, tai jau yra omletas?
  • Kodėl bijot skrydžių? – naudokitės proga sklandžiai užsimušt.
  • Kodėl žmonės galvoja, kad gyvenimas yra sudėtingas? – viso labo tereikia nuveikt tris dalykus: nueit į darbą, tris kart pavalgyt ir atlikt gamtinius reikalus.
  • Kodėl savipagalbos knygos taip vadinasi, jei jas parašė kitas žmogus? Tai jau yra pagalba.
  • Atsakymas į amžinąjį žmonijos klausimą “kodėl mes čia?“ – Žemei reikėjo, kad būtų pagamintas plastikas.

išvertus dingsta žavesys, todėl palieku kažką panašaus į originalą:

  • You have to be asleep to believe in American Dream.
  • “Please get on a plane“ – ?! I am getting IN a plane.

Dylan Moran:

  • Užpuolimo atveju aš nesu kovotojas, greičiau, – kraujuotojas. Galėčiau visus paskandint savo kraujyje.
  • Ar amerikiečiai tokie stori, nes nori užimti daugiau erdvės?
  • Kai vyras kalba, kad be moters gyvenimas yra sumautas ir apskritai jis yra žlugęs; moteris taip kalba apie batus.

Nededu aš taško. Dedu kabliataškį. Nes man galioja Džiugo pasakymas, kad nerašant blogo, galvoje jaučiasi skylė. Nors kita vertus, skylėta galva veikia kaip geras ventiliatorius.

Reklama

Okinavos (Japonijoj) ilgaamžių patarimai:

  • rūpinimasis fizine sveikata (jėgos ir lankstumo pratimai). Itin pasisakau už Tai Či ir Joga.
  • tikslo turėjimas, kad pirma mintis pabudus būtų “Aš nuveiksiu tą, aną ir dar kažką“. Turtingi žmonės rekomenduoja ant lubų prisiklijuoti 1$ kupiūrą su prirašytais šešiais nuliais. Nebandžiau, o jei ir bandysiu, tai nesismulkinsiu ir nusipirksiu visus tapetus su dolerio banknotais.
  • šeimos, draugų ar dar kokių nors personažų buvimas greta.

Bonus:

  • sklandi sveikatos priežiūros sistema
  • vaivorykštės meniu – kiek pastebėjau jie valgo daug sojos, tuno, ir apskritai kuo daugiau skirtingų spalvų maisto.

Sardinijos šimtamečių siūlymas norintiems panašaus likimo:

  • dirbti ir dar kartą dirbti. Kuo daugiau Pasidaryk Pats veiklos – tuo geriau. Žodžiu, pravartu užsikast darbais dar būnant gyvam, o jau po šimto metų kas nors atkapstys ir pasveikins su jubiliejumi.
  • kuo nors tikėti, pvz.: šviesesniu rytojumi, Valinsko partija, karma, švento Petro geranoriškumu prie dangaus vartų, tuo, kad gyvename pasaulyje geriausiame iš geriausių.

Septintos dienos advento tikybos išpažinėjai (kad ir kas jie bebūtų, bet jie gyvena vidutiniškai 10 m. ilgiau nei visi kiti mirtingieji):

  • nerūkyti
  • mažinti mėsos vartojimo kiekį
  • valgyti riešutus
  • vengti alkoholio
  • tikėti

suma summarum:

mankšta + (ja)poniškas maistas + vienas kitas sukalbamas draugas + pakenčiamas darbas + tikėjimas = ant torto netelpančios žvakutės

Kai įkyri rašytinis ir sakytinis žodis, einu pasivaikščiot. O kad jau feminin smegenų pusė veikia kaip geras radaras ir užfiksuoja visokias smulkmenas ir niekalus, tai rodau ką mačiau:
Kažkaip labai jau artima man pasirodė galvos-puodynės situacija 🙂 Dar ta proga prisiminiau Red Gray pamąstymus apie tai, kad tuščias skrandis bent jau teikiasi pranešti apie turinio trūkumą, o kai galva tuščia, tai signalizacija įsijungia ne iš karto.

Sena kaip pasaulis išmintis sako, kad kūryba yra ne konkretaus daikto suradimas, o to daikto pavertimas į kažką gražaus. Sakyčiau, šįkart tai pavyko:


Kartais nereikia ir funikulieriaus, kad atsidurtum ant Gedimino kalno:

Ir gražu ne viskas, kas nauja:

Tai tiek šįkart.

Kai manęs klausia kokie yra patys galvočiausi gyvūnai, tai taip ir norisi išvardint visus primatus, dar kokį delfiną paminėt ir asmeninių simpatijų vardant užsiminti apie katinus ir šunis. O pasirodo, kad kažkas liko nepelnytai neįvertintas. Tai dabar kelintą dieną skaitau apie varnas, kad ir kaip labai man jos nepatiktų. Štai ir atsiveria visi informacijos klodai, kokios tos varnos/varnai protingos:

  • Varnos turi savo dialektą – atskiros varnų grupės perduodamos informaciją naudoja garsų sistemą, kurios nesupranta kitos varnos. Žodžiu, turi jos savo slaptą bendravimo kodą.
  • Sugeba išlankstyti kablį iš vielos ir taip sugriebia maistą. Tolimojoj Amerikoj dar kažkas užfiksavo, kad varnos nuneša riešutus ant važiuojamosios kelio dalies ir palaukusios kol mašina pervažiuos ir išlukštens skanėstą, paskui sėkmingai sau pietauja.

Apie varnų išradingumą kadaise buvo užsiminta ir nežinau.lt.

Šiaip ar taip, man įdomiausia dalis yra susijusi su varnų strategine elgsena:

  • Vienos varnos manipuliuoja kitomis. Supratau tiek, kad kol mūsuose vyksta kelias karuose, varnos kariauja konteinerių karus – konkurentai nuviliojami prie beverčių atliekų šaltinių, o apgavikai džiaugiasi radiniais geresnėse vietose.
  • Iš juodųjų paukščių visai pravartu būtų pasimokyti ir vadovavimo meno. Maisto medžioklėje varnos panaudoja kitus gyvūnus – vilkai prikviečiami, kad sumedžiotų grobį, o tada varnos tenkinasi maisto likučiais.
  • Susidarė įspūdis, kad varnos – slėpimo profesionalės. Jos slepia maistą, kai lieka vienos, ir karts nuo karto pakeičia slaptavietės lokaciją.
  • Kad jau išeina manipuliuoti kitais, tai galima ir pasidžiaugti – varnos dažnai pastebimos besisupančios ant dangčio ir taip erzinančios šunis.

Nors varnai vikingams buvo pergalės ženklas – nežavi manęs šie paukščiai nors tu ką. O dar ir radau racionalų savo neigiamos nuostatos paaiškinimą: žmonių mėgstami paukščiai ir protingiausi paukščiai paprastai neturi nieko bendra. Varnos nemėgiamos, nes jos juodos, jų išvaizda šėtoniška ir jos mėgsta negyvą grobį. Paukščiai giesmininkai ir kiti žmonėms imponuojantys paukščiai nepasižymi dideliu išradingumu.

O dar kai vikipedija pasako, kad germanų, skandinavų, finų, iš dalies – rusų liaudies simbolikoje varnas laikomas nelaimės simboliu ir būdavo manoma, kad varno pasirodymas reiškia artėjančią mirtį, nelaimę, numirėlį ir pan.,- nublanksta man varno ir išminties asociacinis ryšys.

Gražiausias kūrinys, susijęs su varnom ir varnais, man vis vien išliks Edgaro Alano Po “Varnas“.

O čia simpsonizuota eilėraščio versija:

Žiūriu, prastoki reikalai su tais galvos ūkiais. Tiesiog plynės su neartais dirvonais. Tai bandom taisyt padėtį:

  • Vyriškis įeina į barą ir barmeno paprašo stiklinės vandens. Barmenas išsitraukia ginklą ir nukreipia jį į vyriškį. Šis padėkoja ir išeina. Kaip suprasti?

Hmm, gal barmenas vandens šautuvu nusitaikė? ar čia slaptas tamplierių kodas? naujos pasisveikinimo tradicijos?

Deja deja, toli nuo tiesos. Tikrasis atsakymas: vyriškis žagsi. Barmenas tai pastebi iš atėjūno kalbos ir išsitraukia ginklą, kad išgąsdintų žmogelį. Tai suveikia ir žagsulys dingsta – todėl galima ir padėkot.

Čia skaitos vienas iš geresnių galvosūkių – paprastos formuluotės, dėl situacijos iracionalumo gerokai gluminantis ir su logišku sprendimu. Suveikia visoms kultūroms ir kalboms.

  • Vyriškis stumia savo mašiną. Jis sustoja kai pasiekia viešbutį ir tada jis jau žino, kad jam bankrotas. Kodėl?

Che, jei jau stumi mašiną , vadinasi degalų nebeįperki, tai todėl ir bankrotas.

Aišku, atsakymas kitoks: vyriškis, stumiantis mašiną yra monopolio žaidėjas.

Ir susiprotėk, čia žmogus, kad kalbama apie kitą tikrovę.

  • Muzika sustojo. Ji mirė. Kaip suprast?

Sakyčiau, gal čia apie užstrigusią muzikos kasetę kalbama?

Šalta šalta – tikroji versija: Ji yra cirko artistė vaikštanti lynu užrištomis akimis. Kai muzika nustoja grojus – tai yra signalas, kad ji pasiekė lyno galą ir gali saugiai nulipti. Per klaidą muzika buvo sustabdyta anksčiau nei reikėjo ir artistė užbaigė savo pasirodymą forever.

  • Kas tampa šlapesnis kol džiūsta?

Gal apatinio kaimyno butas, kai pas viršutinius įvyko vamždžių sprogimas?

Deja, tikrasis atsakymas : rankšluostis

  • Penki gabaliukai anglies, morka ir šalikas guli ant vejos. Niekas jų ant žolės nepadėjo, bet priežastis kodėl šie elementai čia yra labai logiška. Kame reikalas?

Jee! pagaliau kažką įveikiamo aptikau: ištirpęs senis besmegenis. Turbūt čia lengviausias lygis, nes mano nuomonė apie maniškius fantazijos dirvonus dar nepasitaisė.

  • Vyriškis lipo žemyn laiptais, kai staiga jis suprato, kad jo žmona ką tik mirė. Kodėl?

Akivaizdžiai ne telepatinis ryšys, bet nieko gudriau nesugalvoju.

Iš tikro tai vyriškis buvo ligoninėje. Jo žmona buvo prijungta prie gyvybę palaikančios aparatūros. Kai jis lipo žemyn laiptais dingo elektra . Ir jis suprato, kad žmonai tai ne į naudą.

Alternatyvus aiškinimas: Vyriškio žmona sirgo depresija ir turėjo savižudiškų minčių. Jam lipant laiptais, jis pamatė kad ji iššoko pro langą.

  • Du vyrai atėjo į restoraną. Abu užsisakė to paties patiekalo. Kai paragavo maisto, vienas iš vyriškių išėjo iš restorano ir nusišovė. Kame problemos?

Gal žmogus buvo vegetaras, o suvalgęs mėsos ėmė savęs neapkęsti?

Ir vėl pro šalį – atsakymas į ilgą istoriją patenka: vyriškiai užsisakė albatroso. Anksčiau abu buvo įstrigę negyvenamojo saloj. Kai vyriškis restorane paragavo albatroso, jis suvokė, kad prieš tai to nebuvo valgęs. Tai reiškė, kad negyvenamoj saloj jie valgė patiekalus ne iš albatroso, o žuvusio sūnaus. Aij, kažkaip nesiriša man toks hanibališkas siužetas.

  • Žmogus kuris tai pardavė, to nenorėjo. Žmogui, kuris tai pirko, to nereikėjo. Žmogus, kuris tai naudojo, apie tai nežinojo. Kas?

Gal padirbti pinigai?

Pasirodo, atsakymas visai iš kitos operos : karstas.

Man dar norisi apie gyvenimiškus pirkinius galvot.

  • Kas pasitaiko vieną kartą birželį (Jun), vienąkart liepą (July) ir dukart rugpjūtį (August)?

kas kas, aišku, kad valstybinės šventės: birželį – Joninės, liepą – karaliaus Mindaugo karūnavimas, rugpjūtį – Žolinės ir Juodojo kaspino diena.

Gaila, kad galvosūkis vis dėl to international ir dėmesį reikia kreipt į raides. Jun, July , August.

Tik šįryt pastebėjau, kad žolė jau tokia žalia. F su minusu.

Remtasi viskuo, kas rasta čia.

[hide][hide]

  • Naujadaras nr. 1.: Miesto transas – bėgant, lipant, sukantis ir griūnant iš vietos A į tašką B, į periferiją nustumiam viską, kas neatitinka dienos maršruto – kad ir koks širdį veriantis reginys tai bebūtų. Žodžiu, per tą skubėjimą lengva pavirst bejausmiais automatais. Ir nereiks jokių fantastinių prozium substancijų. Šia tema įdomiai kalbėta pernai TED konferencijoje.
  • Naujadaras nr. 2.: Akademinė infliacija – ir galėsim sienas vietoj tapetų klijuot nuvertėjusiais pinigais ir nieko nebeliudijančiais diplomais. Na, bent kambarys bus gražus ir apšiltint papildomai nebereikės.

Kas gali būti žaviau už darželinuko nebijojimą suklysti:

auklėtoja: – Ką pieši?

darželinukas: – Piešiu Dievą.

auklėtoja: – Niekas nežino kaip Dievas atrodo.

darželinukas: – Už minutės sužinos.

Kaip sako gerbiamas Ken Robinson: Jei nesi pasiruošęs suklysti – niekaip nerasi originalaus sprendimo.

Gerai yra nenustekent to kūrybiškumo:

Ir kokiu plaktuku įsikalt, kad visos ribos yra mąstyme, o ne aplinkoj? – kai mintys laisvos ir kliūtys suyra.

Kad jau visi matom pasaulį daug maž vienodom spalvom, tai, sakau, pažiūrėsiu ką mato didysis plėšrūnas – pūkuotas kačiukas.

Na, neblogai, turint katės akis, naktinis gyvenimas nušvistų ryškesnėm spalvom, mažiau žibintų gatvėse reikėtų:

human_night.jpg                      cat_night.jpg

žmogaus naktinis matymas     kačiuko naktinis matymas

Bet kaip sako Mažasis Princas – niekad viskas nebūna kaip reikiant – todėl teliko vaizdus matytume prastokos rezoliucijos, nors esant dabartiniam programų lygiui, manyčiau, praradimas nebūtų labai didelis:

human.jpg                   cat.jpg
cb1.jpg                   cb2.jpg

žmogaus akimis                        kačiuko akimis

Ir dar viena blogybė – būnant katinu, visad esi ne fotogeniškas, mat akies daly, kur yra tinklainė, šie padarai turi kažkios tai itin įmantrios medžiagos tapetum lucidum, kuri puikiai atspindi šviesą:

tapetum-vision.jpg

Ką gi, gal vis dėlto pasaulis toks, kokį jį matom mes, yra gražiausias.