opposite

Sako, kad nėra dviejų vienodų snaigių ir dviejų vienodų medžio lapų. Kaži kas juos visus surinko ir palygino? Taigi taigi, prielaidos, gal dar tikimybių teorija. Aš sau pasilieku 0.01 possibility, kad gali būti ir kitaip. Kaip sako Paul Arden: Whatever you think, think the opposite:

• Trapped. It’s not because you are making the wrong decisions. It’s because you are making the right ones. We try to make sensible decisions based on the facts in front of us. The problem with making sensible decisions is that so is everybody else.
• I want. Making the safe decision is dull, predictable and leads nowhere new. The unsafe decision causes you to think and respond on a way you hadn’t thought of. Start taking bad decisions and it will take you to a place where others only dream of being.
•  Are you reasonable? Most people are reasonable; that’s why they only do reasonably well.

Žodžiu, darykim darykim, o paskui viską taisykim, nes prisidirbt yra gerai!

Pabaigai:

Nuėjus į muziejų pirmas klausimas būna: ” kur rast WC?”, o antras: “kur čia yra kavinė?”. Nu bet tikrai

 

problemos

Kai iškyla visokių gyvenimiškų trikdžių, vis prisimenu John Dewey mintį, kuri skamba maždaug taip: problemos yra reikalingos, nes jos skatina mąstyti. Sutinku, kad mąstyt dažniausiai tingisi, todėl dažnai galvoju, kad jei jau iškilo nenumatytos bėdos, tai jos nenumatytai ir išsispręs. Šiaip ar taip, ką tik sulaužiau taisyklę :

“Don’t tell your problems to people: eighty percent don’t care; and the other twenty percent are glad you have them”

 

apklausos

Man apklausos nepatinka todėl, kad paprastai jose neužtenka atsakymo variantų nuo a iki e. Dažniausiai reikia punkto f:

a. Labai blogai

b. Blogai

C. Nei blogai, nei gerai

d. Gerai

e. Labai gerai

f. Eik velniop

 

belgai ir kt.

“Darbštus kaip belgas”. Gerai, galvoju, tiems belgams, kad jiems ramu. O pasirodo čia visai ne apie belgus kalba eina. Sako, kažkada lyg ir tarpukario laikais į Lietuvą atvežė arkliukų. Ne bet kokių, o veistų Belgijoje, Ardėnų aukštumoj. Ir buvo jie visi lėti ir ramūs.

Et, nesinori man čia nieko su arkliais lygint, tai galim pasiimt kitą belgiško ramumo versiją. Agathos Christie romane personažas Erkiulis Puaro aprašytas kaip ganėtinai ramus detektyvas. Štai ir belgiška rimtis!

Vienaip ar kitaip, man viskas šviečiasi vienodom spalvom: “ramus kaip belgas”= ” lėtas kaip estas”= “darbštus kaip lietuvis”.   Visur visokių yra ir todėl gerai.

 

simetrija

Žmogus gražesnis už robotą, nes nėra simetriškas. Sako, asimetrija gali padėt išlaikyt anonimiškumą. Norint, kad iš nete patalpintos nuotraukos realaus žmogaus gatvėje neatpažintų, tereikia tik apkeist veido puses. Kad jau mane kamuoja įkyrios nepatiklumo būsenos, tai ėmiau ir patikrinau.

Neneša toli mano fantazija, tai kad jau paskutinis matytas filmas pasitaikė “The Darjeeling Limited“, pasiėmiau jo žvaigždę (teatleidžia jis man) – Adrien Brody – ir paeksperimentavau:

         
originalas                                                      invertuotas

Na ir ką? atpažint žmogų galima, apverstas gi ne aukštyn kojom, esmė nesikeičia, nors subtilius skirtumus galima įžiūrėti.

Teorija – rejected.

 

milijonas

Lietuvoje yra 2640 milijonierių. Jei aš pasiimčiau milijoninę paskolą būčiau iki gyvos galvos įsiskolinusi milijonierė. Jei kasdien sutaupyčiau po 100 litų, milijonu džiaugčiaus (?) po 27 metų ir 4 mėnesių.

Sekundė po sekundės ir susidaro milijonas arba 277,76 valandos. Vadinasi, visi tampam milijonieriais kiekvieną kartą, kai praeina 11, 57 paros (už skaičiavimo klaidas autorė neatsako).

Ir vis dėlto, pavydžiu aš indėnams, kad jie neskaičiuoja valandos kainos.

Tad padainuokim kartu su Franku Sinatra: I Haven’t Time To Be A Millionaire.

 

pauzė

Muzika – tai tarpai tarp natų, – pasakė kartą Claude Debussy. Keisčiausia, kad geri muzikantai sugroja mažiau natų, negu mes išgirstam. Vadinasi, apipavidalinimo darbus atlieka pats klausytojas užpildydamas tarpus tarp akordų.

Nekuriu aš muzikos, bet užtat kalbėt tenka kasdien. Ir čia viskas apsiverčia aukštyn kojom. Pirmą kart nuvykus Estijon ar Suomijon ir paklausius tenykščių kalbos srauto, mažų mažiausiai susidaro įspūdis, kad žmonės ten ignoruoja pauzes tarp žodžių. Kažkoksfinougriškasmarazmas. Nors, faktiškai, sakydami bet kokį sakinį nei vienas nestabtelim po kiekvieno pasakyto žodžio jei jis nėra reikšmingas. Čia jau pats klausytojas įterpia pauzes, jei tik jis supranta kalbą.

Helvetikos specialistai vienareikšmiškai sutaria, kad tarpai tarp raidžių tiek pat svarbūs, o gal ir svarbesni už pačias raides.

Galbūt geras ir tas straipsnis ar knyga, kuri palieka vietos skaitytojo mintims ir patirčiai įsikurti tarp eilučių.

 

tai či

Kad jau vasaris išreklamuotas kaip sveikatingumo mėnuo, tai susimąčiau, kad mano fizinė energija užlipant iki penkto aukšto, nušuoliuojant iki stotelės ir šen bei ten pavaikštant yra visiškai neproporcinga laikui, praleistam sėdint ir vaidinat kažką panašaus į protinį darbą. Taigi, galimos išeitys:

• bėgiojimas – kol kas šalta ir nesinori, be to, tarp betoninių namų klejot nefaina, o stadione sukt ratus žiauriai nuobodu ir primena neapkęstas kūno kultūros pamokas.
• joga – ne studento kišenei.
• baseinas – kad ir kaip bemąstyčiau, žiema ir maudynės man nesiderina.
• dviratis – kol nematysiu normalių dviračių takų, nekelsiu kojos ant pedalo.

Vienžo, kai užkalti keturi langai – galima išlaužt duris. Tad nuėjom į Tai Či mankštą. Nuo pirmo kurso planavau ten apsilankyt, bet, matyt, noro tik dabar atsirado. Tokie kūno dalių pamaskatavimai vyksta įvairiose Vilniaus mokyklose rytais ir vakarais. Įspūdžiai:

gerai:

• naujokai priimami šiltai ir draugiškai
• Tai Či mankšta siekiama ne tampyt raumenis iki numirimo, o juos atpalaiduot. Žodžiu, svarbiausia – atsipalaidavimas, pusiausvyra ir judesių sinchronija.
• groja graži, raminanti rytietiška muzika
• judesiai atliekami ne per greitai, ir ne per lėtai. Čia jau ne aerobika ir stebint ką daro mokytojas viską labai lengva atkartot ir įsimint.
• treneris atidus, bet įkyriai nesikabinėja jei kam nors kas nors nesigauna.

blogai:

• jaunimo su žiburiu nesimato tokiuose užsiėmimuose. Ten kur aš buvau – dalyvių amžius grubiai paėmus – 45-65 m.
• vienas vyriškis – visa kita feminin
• slegianti mokyklos aplinka
• ne visuose rajonuose vyksta užsiėmimai, todėl reikia trenktis velniažin kur.

nežinau, ar gerai, ar blogai:

• mankšta trunka 2 val. Vietomis žvilgčiojau į laikrodį, nes jautės, kad prailgo visa ta ceremonija.
• viskam pasibaigus aš su savo kompanjone iš paskutiniųjų laikėmės, kad bomžų vietoj nenusmigtume autobuse važiuojant namo. Kažkaip nesvietiškai norėjos miego. O aš buvau nusiteikus, kad jau po tokios egzotinės mankštos būsiu tikras energijos užtaisas. Panašu, kad kraujospūdį ar dar kaži kokią cirkuliaciją ta mankšta veikia.
• nepastebėjau, kad susijungtų nei mano In ir Jan, nei dvasia ir kūnas. Matyt, jie laukia 02 14.

žvilgsnis į ateitį:

Manau, sušilus orams gamtoj tokia mankšta daug geriau nuteiktų nei aptriušus mokyklinė salė, todėl verta palaukt geresnių laikų.

 

Entuziazmas

Sėkmė – tai ėjimas nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo (W. Churchill).

Entuziazmas.

Kiek reikia turėti entuziazmo, kad su blerbiančia Lituanica skristum per Atlantą?

Kiek reikia entuziazmo, kad sąvaržėlę išmainytum į namą? 

Kiek reikia entuziazmo, kad n-tąjį kartą dalyvautum eurovizijoj ir nieko nepeštum?

Kiek reikia entuziazmo, kad vietoj vergijos pasirinktum mirtį?

Kiek reikia entuziazmo, kad  atrastum naują žemyną?

Kiek reikia entuziazmo, kad kurtum muziką nors jos skambesio jau nebegirdėtum?

Turbūt daug. O kelintą dieną Dievas dalino entuziazmą?(šeštą?). Aš būčiau norėjus jo pasiimti daugiau.

 

Senekiškas palinkėjimas

Gimtadienio proga esu gavus palinkėjimą, vertą Senekos vardo: Augink laimę savyje, nes tokio turto iš tavęs niekas negalės atimti. Visa bėda, kad aš taip dažnai pamirštu tą savo auginamą laimę palaistyt. Ir apskritai, ji dažniau nuvysta negu kad pražysta. Gal todėl ir gerai augint kaktusus – kada bepalaistai jiems sueina.