Kai įkyri rašytinis ir sakytinis žodis, einu pasivaikščiot. O kad jau feminin smegenų pusė veikia kaip geras radaras ir užfiksuoja visokias smulkmenas ir niekalus, tai rodau ką mačiau:
Kažkaip labai jau artima man pasirodė galvos-puodynės situacija :) Dar ta proga prisiminiau Red Gray pamąstymus apie tai, kad tuščias skrandis bent jau teikiasi pranešti apie turinio trūkumą, o kai galva tuščia, tai signalizacija įsijungia ne iš karto.

Sena kaip pasaulis išmintis sako, kad kūryba yra ne konkretaus daikto suradimas, o to daikto pavertimas į kažką gražaus. Sakyčiau, šįkart tai pavyko:


Kartais nereikia ir funikulieriaus, kad atsidurtum ant Gedimino kalno:

Ir gražu ne viskas, kas nauja:

Tai tiek šįkart.