ψ Blog

Kai įkyri rašytinis ir sakytinis žodis, einu pasivaikščiot. O kad jau feminin smegenų pusė veikia kaip geras radaras ir užfiksuoja visokias smulkmenas ir niekalus, tai rodau ką mačiau:
Kažkaip labai jau artima man pasirodė galvos-puodynės situacija Dar ta proga prisiminiau Red Gray pamąstymus apie tai, kad tuščias skrandis bent jau teikiasi pranešti apie turinio trūkumą, o kai galva tuščia, tai signalizacija įsijungia ne iš karto.

Sena kaip pasaulis išmintis sako, kad kūryba yra ne konkretaus daikto suradimas, o to daikto pavertimas į kažką gražaus. Sakyčiau, šįkart tai pavyko:

Kartais nereikia ir funikulieriaus, kad atsidurtum ant Gedimino kalno:

Ir gražu ne viskas, kas nauja:

Tai tiek šįkart.

Kai manęs klausia kokie yra patys galvočiausi gyvūnai, tai taip ir norisi išvardint visus primatus, dar kokį delfiną paminėt ir asmeninių simpatijų vardant užsiminti apie katinus ir šunis. O pasirodo, kad kažkas liko nepelnytai neįvertintas. Tai dabar kelintą dieną skaitau apie varnas, kad ir kaip labai man jos nepatiktų. Štai ir atsiveria visi informacijos klodai, kokios tos varnos/varnai protingos:

• Varnos turi savo dialektą – atskiros varnų grupės perduodamos informaciją naudoja garsų sistemą, kurios nesupranta kitos varnos. Žodžiu, turi jos savo slaptą bendravimo kodą.
• Sugeba išlankstyti kablį iš vielos ir taip sugriebia maistą. Tolimojoj Amerikoj dar kažkas užfiksavo, kad varnos nuneša riešutus ant važiuojamosios kelio dalies ir palaukusios kol mašina pervažiuos ir išlukštens skanėstą, paskui sėkmingai sau pietauja.

Apie varnų išradingumą kadaise buvo užsiminta ir nežinau.lt.

Šiaip ar taip, man įdomiausia dalis yra susijusi su varnų strategine elgsena:

• Vienos varnos manipuliuoja kitomis. Supratau tiek, kad kol mūsuose vyksta kelias karuose, varnos kariauja konteinerių karus – konkurentai nuviliojami prie beverčių atliekų šaltinių, o apgavikai džiaugiasi radiniais geresnėse vietose.
• Iš juodųjų paukščių visai pravartu būtų pasimokyti ir vadovavimo meno. Maisto medžioklėje varnos panaudoja kitus gyvūnus – vilkai prikviečiami, kad sumedžiotų grobį, o tada varnos tenkinasi maisto likučiais.
• Susidarė įspūdis, kad varnos – slėpimo profesionalės. Jos slepia maistą, kai lieka vienos, ir karts nuo karto pakeičia slaptavietės lokaciją.
• Kad jau išeina manipuliuoti kitais, tai galima ir pasidžiaugti – varnos dažnai pastebimos besisupančios ant dangčio ir taip erzinančios šunis.

Nors varnai vikingams buvo pergalės ženklas – nežavi manęs šie paukščiai nors tu ką. O dar ir radau racionalų savo neigiamos nuostatos paaiškinimą: žmonių mėgstami paukščiai ir protingiausi paukščiai paprastai neturi nieko bendra. Varnos nemėgiamos, nes jos juodos, jų išvaizda šėtoniška ir jos mėgsta negyvą grobį. Paukščiai giesmininkai ir kiti žmonėms imponuojantys paukščiai nepasižymi dideliu išradingumu.

O dar kai vikipedija pasako, kad germanų, skandinavų, finų, iš dalies – rusų liaudies simbolikoje varnas laikomas nelaimės simboliu ir būdavo manoma, kad varno pasirodymas reiškia artėjančią mirtį, nelaimę, numirėlį ir pan.,- nublanksta man varno ir išminties asociacinis ryšys.

Gražiausias kūrinys, susijęs su varnom ir varnais, man vis vien išliks Edgaro Alano Po “Varnas”.

O čia simpsonizuota eilėraščio versija:

Žiūriu, prastoki reikalai su tais galvos ūkiais. Tiesiog plynės su neartais dirvonais. Tai bandom taisyt padėtį:

• Vyriškis įeina į barą ir barmeno paprašo stiklinės vandens. Barmenas išsitraukia ginklą ir nukreipia jį į vyriškį. Šis padėkoja ir išeina. Kaip suprasti?

Hmm, gal barmenas vandens šautuvu nusitaikė? ar čia slaptas tamplierių kodas? naujos pasisveikinimo tradicijos?

Deja deja, toli nuo tiesos. Tikrasis atsakymas: vyriškis žagsi. Barmenas tai pastebi iš atėjūno kalbos ir išsitraukia ginklą, kad išgąsdintų žmogelį. Tai suveikia ir žagsulys dingsta – todėl galima ir padėkot.

Čia skaitos vienas iš geresnių galvosūkių – paprastos formuluotės, dėl situacijos iracionalumo gerokai gluminantis ir su logišku sprendimu. Suveikia visoms kultūroms ir kalboms.

• Vyriškis stumia savo mašiną. Jis sustoja kai pasiekia viešbutį ir tada jis jau žino, kad jam bankrotas. Kodėl?

Che, jei jau stumi mašiną , vadinasi degalų nebeįperki, tai todėl ir bankrotas.

Aišku, atsakymas kitoks: vyriškis, stumiantis mašiną yra monopolio žaidėjas.

Ir susiprotėk, čia žmogus, kad kalbama apie kitą tikrovę.

• Muzika sustojo. Ji mirė. Kaip suprast?

Sakyčiau, gal čia apie užstrigusią muzikos kasetę kalbama?

Šalta šalta – tikroji versija: Ji yra cirko artistė vaikštanti lynu užrištomis akimis. Kai muzika nustoja grojus – tai yra signalas, kad ji pasiekė lyno galą ir gali saugiai nulipti. Per klaidą muzika buvo sustabdyta anksčiau nei reikėjo ir artistė užbaigė savo pasirodymą forever.

• Kas tampa šlapesnis kol džiūsta?

Gal apatinio kaimyno butas, kai pas viršutinius įvyko vamždžių sprogimas?

Deja, tikrasis atsakymas : rankšluostis

• Penki gabaliukai anglies, morka ir šalikas guli ant vejos. Niekas jų ant žolės nepadėjo, bet priežastis kodėl šie elementai čia yra labai logiška. Kame reikalas?

Jee! pagaliau kažką įveikiamo aptikau: ištirpęs senis besmegenis. Turbūt čia lengviausias lygis, nes mano nuomonė apie maniškius fantazijos dirvonus dar nepasitaisė.

• Vyriškis lipo žemyn laiptais, kai staiga jis suprato, kad jo žmona ką tik mirė. Kodėl?

Akivaizdžiai ne telepatinis ryšys, bet nieko gudriau nesugalvoju.

Iš tikro tai vyriškis buvo ligoninėje. Jo žmona buvo prijungta prie gyvybę palaikančios aparatūros. Kai jis lipo žemyn laiptais dingo elektra . Ir jis suprato, kad žmonai tai ne į naudą.

Alternatyvus aiškinimas: Vyriškio žmona sirgo depresija ir turėjo savižudiškų minčių. Jam lipant laiptais, jis pamatė kad ji iššoko pro langą.

• Du vyrai atėjo į restoraną. Abu užsisakė to paties patiekalo. Kai paragavo maisto, vienas iš vyriškių išėjo iš restorano ir nusišovė. Kame problemos?

Gal žmogus buvo vegetaras, o suvalgęs mėsos ėmė savęs neapkęsti?

Ir vėl pro šalį – atsakymas į ilgą istoriją patenka: vyriškiai užsisakė albatroso. Anksčiau abu buvo įstrigę negyvenamojo saloj. Kai vyriškis restorane paragavo albatroso, jis suvokė, kad prieš tai to nebuvo valgęs. Tai reiškė, kad negyvenamoj saloj jie valgė patiekalus ne iš albatroso, o žuvusio sūnaus. Aij, kažkaip nesiriša man toks hanibališkas siužetas.

• Žmogus kuris tai pardavė, to nenorėjo. Žmogui, kuris tai pirko, to nereikėjo. Žmogus, kuris tai naudojo, apie tai nežinojo. Kas?

Gal padirbti pinigai?

Pasirodo, atsakymas visai iš kitos operos : karstas.

Man dar norisi apie gyvenimiškus pirkinius galvot.

• Kas pasitaiko vieną kartą birželį (Jun), vienąkart liepą (July) ir dukart rugpjūtį (August)?

kas kas, aišku, kad valstybinės šventės: birželį – Joninės, liepą – karaliaus Mindaugo karūnavimas, rugpjūtį – Žolinės ir Juodojo kaspino diena.

Gaila, kad galvosūkis vis dėl to international ir dėmesį reikia kreipt į raides. Jun, July , August.

Tik šįryt pastebėjau, kad žolė jau tokia žalia. F su minusu.

Remtasi viskuo, kas rasta čia.

[hide][hide]

• Naujadaras nr. 1.: Miesto transas – bėgant, lipant, sukantis ir griūnant iš vietos A į tašką B, į periferiją nustumiam viską, kas neatitinka dienos maršruto – kad ir koks širdį veriantis reginys tai bebūtų. Žodžiu, per tą skubėjimą lengva pavirst bejausmiais automatais. Ir nereiks jokių fantastinių prozium substancijų. Šia tema įdomiai kalbėta pernai TED konferencijoje.
  
• Naujadaras nr. 2.: Akademinė infliacija - ir galėsim sienas vietoj tapetų klijuot nuvertėjusiais pinigais ir nieko nebeliudijančiais diplomais. Na, bent kambarys bus gražus ir apšiltint papildomai nebereikės.

Kas gali būti žaviau už darželinuko nebijojimą suklysti:

auklėtoja: – Ką pieši?

darželinukas: – Piešiu Dievą.

auklėtoja: – Niekas nežino kaip Dievas atrodo.

darželinukas: – Už minutės sužinos.

Kaip sako gerbiamas Ken Robinson: Jei nesi pasiruošęs suklysti – niekaip nerasi originalaus sprendimo.

Gerai yra nenustekent to kūrybiškumo:

Ir kokiu plaktuku įsikalt, kad visos ribos yra mąstyme, o ne aplinkoj? – kai mintys laisvos ir kliūtys suyra.