Prikurta visokiausių laiko valdymo ir planavimo programų – sako, viskas mūsų labui – padidės darbo efektyvumas. Bėda ta, kad labai jau man nepatinka ta darbo produktyvumo formulė : P= D/t, (P – produktyvumas, D- atlikto darbo kiekis, t- laikas). Taip jau gaunas, kad tas išsvajotas veiklos produktyvumas išauga tik vieninteliu atveju – kai padaugėja atliktų darbų. O galėtų būti kitaip : sulėtėja laikas ir kuitiesi sau žmogus darydamas vieną darbą, ir produktyvumas pagal formulę sėkmingai didėja, ir visi džiaugiasi.

Oi, kiek pridaryta eksperimentų aiškinantis ar laikas sulėtėja, kai pasidaro baisu iki kaklo. Ir vis vien originaliausias, įdomiausias ir kitoks iausias man išliks Davido Eaglemano eksperimentas su bungee jumpingu iš 31 metro aukščio:

Ja ja, laiko nesulėtinsi ir neatsuksi atgal, bet kad mąstymo greitis padidėja, kai baimės pilnos kelnės, manyčiau, – faktas. Šiaip ar taip, esu girdėjus, kad vairuojant gerai yra klausytis muzikos – nes sutrumpės reakcijos laikas, jei kartais neduokdie, priseis ant smūgio spausti stabdį.

Į temą, o gal ir nevisai, graži Woodžio Alleno mintis: laikas yra natūralus būdas išvegti visų įmanomų įvykių pasireiškimo vienu ir tuo pačiu metu.