Kad jau visi matom pasaulį daug maž vienodom spalvom, tai, sakau, pažiūrėsiu ką mato didysis plėšrūnas – pūkuotas kačiukas.

Na, neblogai, turint katės akis, naktinis gyvenimas nušvistų ryškesnėm spalvom, mažiau žibintų gatvėse reikėtų:

žmogaus naktinis matymas     kačiuko naktinis matymas

Bet kaip sako Mažasis Princas – niekad viskas nebūna kaip reikiant – todėl teliko vaizdus matytume prastokos rezoliucijos, nors esant dabartiniam programų lygiui, manyčiau, praradimas nebūtų labai didelis:

žmogaus akimis                        kačiuko akimis

Ir dar viena blogybė – būnant katinu, visad esi ne fotogeniškas, mat akies daly, kur yra tinklainė, šie padarai turi kažkios tai itin įmantrios medžiagos tapetum lucidum, kuri puikiai atspindi šviesą:

Ką gi, gal vis dėlto pasaulis toks, kokį jį matom mes, yra gražiausias.

Gavosi modern mįslė:

Oscaras Wilde’as sakė, kad tai kenkia sveikatai. Bernardas Shaw tvirtino, kad dauguma iš mūsų tai atlieka tik du ar tris kartus per metus. Descartes buvo įsitikinęs, kad be jo mes neegzistuojam. Kas?

Ats.: Mąstymas.

Ir kaip man praverstų  mąstymo kepurė tai ne tas žodis:

Kažkoks nesusipratimas gaunasi – alaus gėrimo šalmas jau seniai išrastas, o veikiančios ne butaforinės mąstymo kepurės į rinką išleist tai jau nebeišeina.

 Prikurta visokiausių laiko valdymo ir planavimo programų – sako, viskas mūsų labui – padidės darbo efektyvumas. Bėda ta, kad labai jau man nepatinka ta darbo produktyvumo formulė : P= D/t, (P – produktyvumas, D- atlikto darbo kiekis, t- laikas). Taip jau gaunas, kad tas išsvajotas veiklos produktyvumas išauga tik vieninteliu atveju – kai padaugėja atliktų darbų. O galėtų būti kitaip : sulėtėja laikas ir kuitiesi sau žmogus darydamas vieną darbą, ir produktyvumas pagal formulę sėkmingai didėja, ir visi džiaugiasi.

Oi, kiek pridaryta eksperimentų aiškinantis ar laikas sulėtėja, kai pasidaro baisu iki kaklo. Ir vis vien originaliausias, įdomiausias ir kitoks iausias man išliks Davido Eaglemano eksperimentas su bungee jumpingu iš 31 metro aukščio:

Ja ja, laiko nesulėtinsi ir neatsuksi atgal, bet kad mąstymo greitis padidėja, kai baimės pilnos kelnės, manyčiau, – faktas. Šiaip ar taip, esu girdėjus, kad vairuojant gerai yra klausytis muzikos – nes sutrumpės reakcijos laikas, jei kartais neduokdie, priseis ant smūgio spausti stabdį.

Į temą, o gal ir nevisai, graži Woodžio Alleno mintis: laikas yra natūralus būdas išvegti visų įmanomų įvykių pasireiškimo vienu ir tuo pačiu metu.

Profilaktiškai vis pakeiksnoju gyvenimo ypatumus daugiabučio urve, bet šiandien įvyko nušvitimas (?apsišvitinimas). Ignoruodama laiko, erdvės ir vietos neatitikimus, ėmiau ir sudariau sąrašą žmonių, su kuriais norėčiau prasilenkt laiptinėje. Ko žmogui daugiau reikia? Štai potencialūs mano kaimynai ir kuo jie mane žavėjo-žavi-ir žavės:

1. Richard Branson – veiklumas, drąsa, imu-ir-darau filosofija.
2. Nina Simone – meilė žmonėms, užkrečiamas optimizmas.
3. Dominic O’Brien – ryžtas ir tikėjimas savimi.
4. Johnny Depp – sugebėjimas eit savo keliu ir atsirinkt iš šlamšto krūvos.
5. Kate Fox – subtilus  britiškas humoras, energija ir smalsumas.
6. Rowan Atkinson -  mokėjimas juoktis iš savęs ir kitų.
7. Viktor Frankl – vidinė stiprybė, prasmės įžvelgimas net kai reikalai kaip reikiant sumauti.
8. Robin Sharma – sugebėjimas motyvuoti visus gyvus padarus.
9. Tom Hanks -  galvojimas savo galva.
10. Dale Carnegie – žmogiškas supratingumas.
11. Astijus Kungys – laiko ir dėmesio dovanojimas žmonėms.

Et, nusileidžiant į žemesnius atmosferos sluoksnius, tai iš tikro, norėčiau, kad mano kaimynai būtų visi, ką ten prirašiau tinklaraščio paraštėse. Tebūnie, kad ir internetiniai kaimynai

Sako, kad nėra dviejų vienodų snaigių ir dviejų vienodų medžio lapų. Kaži kas juos visus surinko ir palygino? Taigi taigi, prielaidos, gal dar tikimybių teorija. Aš sau pasilieku 0.01 possibility, kad gali būti ir kitaip. Kaip sako Paul Arden: Whatever you think, think the opposite:

• Trapped. It’s not because you are making the wrong decisions. It’s because you are making the right ones. We try to make sensible decisions based on the facts in front of us. The problem with making sensible decisions is that so is everybody else.
• I want. Making the safe decision is dull, predictable and leads nowhere new. The unsafe decision causes you to think and respond on a way you hadn’t thought of. Start taking bad decisions and it will take you to a place where others only dream of being.
•  Are you reasonable? Most people are reasonable; that’s why they only do reasonably well.

Žodžiu, darykim darykim, o paskui viską taisykim, nes prisidirbt yra gerai!

Pabaigai:

Nuėjus į muziejų pirmas klausimas būna: ” kur rast WC?”, o antras: “kur čia yra kavinė?”. Nu bet tikrai

Kai iškyla visokių gyvenimiškų trikdžių, vis prisimenu John Dewey mintį, kuri skamba maždaug taip: problemos yra reikalingos, nes jos skatina mąstyti. Sutinku, kad mąstyt dažniausiai tingisi, todėl dažnai galvoju, kad jei jau iškilo nenumatytos bėdos, tai jos nenumatytai ir išsispręs. Šiaip ar taip, ką tik sulaužiau taisyklę :

“Don’t tell your problems to people: eighty percent don’t care; and the other twenty percent are glad you have them”

Man apklausos nepatinka todėl, kad paprastai jose neužtenka atsakymo variantų nuo a iki e. Dažniausiai reikia punkto f:

a. Labai blogai

b. Blogai

C. Nei blogai, nei gerai

d. Gerai

e. Labai gerai

f. Eik velniop