ψ Blog

Kisk arba krisk – galėtų būti šių dienų motto. Galų gale, viskas kas stovi vietoj anksčiau ar vėliau pašvinksta.

O pasirodo dėdė nejuokavo balandį vadindamas dinozaurų palikuonim. Iš nedidelių, greitų dinozaurų išsivysto paukščiai. Pasibraukiau dar vieną dieną kalendoriuje, kada bus galima švęsti – archivyskupas Ašeris apskaičiavo, kad Dievas sukūrė Adomą ir Ievą 4004 m. pr. Kr. spalio 23 dieną, sekmadienį, 9 val. ryto. Ir visai nesvarbu, kad paklaida siekia milijoną metų. Gerai, kad baisiausia pravardė, kurią kada nors turėjau buvo kristė-karatistė. Viena varlių rūšis pavadinta Darvino vardu. Kas pusryčiams valgė keptą kiaušinį? Ta vat, suvalgėt milžinišką keptą ląstelę!   Paukščių kiaušiniai nepaprasti: juos sudaro vienintelė ląstelė, padengta kietu lukštu.

Maždaug kas šešias savaites pasidengiam nauju odos sluoksniu.  Vadinasi, reikia palaukt du mėnesius ir tik tada eit į pasimatymą. Zebrui susiporavus su asilu pasaulį išvysta zebrilas. Kaži kaip veiktų zebrilo internetas? Afrika ir Pietų Amerika vis dar tolsta viena nuo kitos 5 cm. per metus greičiu. Matyt, nepatinka jos viena kitai.

Ir nereikia mutuot gyvenant užterštoj planetoj, kad turėtum daugiau nei dvi akis – plėšrūnas Opabinia, gyvenęs prieš 500 mln metų grobio ieškojo žvalgydamasis į visas penkias puses su savo penkiom akim. Žinom, kaip atrodo pasaulis Johno Malkovichiaus akimis. O koks pasaulis žvelgiant sraigės akimis? – ogi aukštyn kojom.

Jei nerandam nieko bendra – tarp mūsų bendra vis vien yra tai, kad ateitis mums iš dangaus (E. Husserl). O buvo laikai kai norėdavau gaut rytdienos laikraštį. Bet gal tektų per daug atsakomybės  dėl tokių pašto pokštų. Dabar nebeperskaitau net vakarykštės spaudos.

teko pasižiūrėt tv reportažą, kur viena etnografė tvirtino, kad pasakose galima surasti 152 gyvenimo taisykles. Nesu nei vargšė Elenutė, nei trečias brolis kvailys, todėl, matyt, tiek taisyklių man ir neprireikė. Iš tikro, labiausiai man patinka Viktoro Emilio Franklio taisyklės, jeigu taip jas galima pavadinti:

1. Gyvenime reikia ką nors sukurti.

2. Iš gyvenimo reikia šį tą pasiimti.

3. Gyvenime reikia užimti prasmingą nuostatą tų procesų, kurių tų negali pakeisti, atžvilgiu.

Beje, kažkada Los Angel Times buvo parašyta:
“Jeigu šiais metais perskaitysite tik vieną knygą, tai turėtų būti dr. Franklio knyga “Žmogus ieško prasmės”".  Galbūt.

Pabaigai ištrauka iš Geltonų Plytų Kelio:

“tereikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti..”

Nors visada buvau asfalto vaikas, bet kad jau 2008 m. nominuoti Tarptautiniais bulvės metais, tai nusprendžiau pakelt savo kompetenciją gamtinių žinių srity. Kad jau žalioj vaikystėj neteko vartyt scholastic children books, tai tenka atsigriebt perkopus antrą dešimtį.

mano radiniai:

būsimo Hellowyno smulkmenos:

• Kai kurie augalai per šaknis siurbia kraują. Sausas kraujas buvo viena sudėtinė senovinių trąšų dalis. O tai kur čia gėlytės?
• Australijoje yra medžių, kurie gamina raudoną skystį, įtartinai panašų į kraują. Tai savitas kaučiukas, kuris varva iš kaučiukinio eukalipto įpjovus jo žievę. Sakyčiau, idealiai tinka vampyrams vegetarams.
• Gailiosios dilgelės auga dirvožemyje, kuriame daug fosforo. Kadangi šio elemento yra kauluose, tai vešlus dilgelių krūmas gali reikšti, kad toje vietoje pakastas kūnas, muahaha!

prisigalvojimai sėdint be interneto:

• Nukirtus vieną milžinišką Kalifornijos sekvoją būtų galima pagaminti penkis milijardus degtukų.Kaži kodėl nebemadinga konstruoti iš degtukų namelius?Dabar turbūt visi stato dangoraižius iš žiebtuvėlių.
• Jei ištiestum visas vidutiniame sode esančias augalų šaknis, nutiestum jas iki mėnulio. Štai ir magistralė Mėnulis – Žemė.
• Kažkoks ten senovinis gydytojas V. Viteringas nusprendė, kad per daug neįdomu turėti tik vieną saulės laikrodį, todėl nusprendė pasigaminti kitą -  mėnulio laikrodį. Jį pavadino LUNA-TIK-TAK. Taip ir atsiranda lunatikai. O kaži iš kur kilo žodis “somnambulizmas”?
• Anot tibetiečių legendos, vienas budistų vienuolis nusipjovė akių vokus, kad neužmigtų medituodamas. Iš vokų išaugo arbatmedžiai. Ko turi būt užvalgęs, kad mąstymas taip pakriktų?

ikitechnologinio amžiaus atgarsiai:

• Pirmojo pasaulinio karo metais kiminus naudojo vietoj tvarsčių. Kiminai sugeria keturis kartus daugiau kraujo negu vata. Žodžiu, kas su manim eis grybaut – bent jau bus apsaugotas nuo nukraujavimo.
• Grybas, vadinamas rašaliniu mėšlagrybiu, buvo naudojamas rašalui gauti. Visa bėda, kad toks rašalas nekaip kvepėdavo. Štai tau ir ikiemailinės kančios.
• Šveicarų išradėjas sugalvojo užsegimą, paremtą varnalėšos kibuko principu. Taip atsirado drabužiuose plačiai naudojami lipukai.O aš visada galvojau, kad varnalėšos tinkamos tik kaip pagrindinis kiemo karų ginklas bombarduojant priešininkus.
• Buvo laikai, kai mokslininkai popierių sėkmingai gamino iš kopūstų, bulvių ir senų pušų kankorečių. Visai neblogai restorane būtų gaut valgomą meniu: perskaitai – ir suvalgai.

žvilgsnis į ateitį:

• Augalo sėklos gali išgyventi dešimt tūkstančių metų. Ir nereikia gimt faraonu, kad ilgai išsilaikytum.

dabar jau žinau:

• Afrikos dykumoj yra gyvųjų akmenukų – konofitų. Jie apsimeta akmenukais, kad kiti gyvūnai jų nesuėstų.  Taigi, akmeninė širdis nebūtinai akmeninė.
• Fotosintezės metu augalai sukuria silpną elektros srovę, o jos energiją panaudoja cukraus gamybai. Eureka!
• Amazonės upėje augančių viktorijų lapų skersmuo – du metrai. Lapai tokie tvirti, kad išlaiko žmogų. Taip ir atsiranda coliukės istorijos.
• Pelkėtose vietose augalams neužtenka mineralinių medžiagų, taip pat trūksta azoto, todėl augalai papildo maisto atsargas užkąsdami vabzdžiais. Skaitant pagalvojau, kad visai gerai vasarą būtų prie lango prisistatyt vazonėlių su saulašarėm – ir gražu, ir muses suvalgo.
• Paprasčiausia žolė turi mažyčius ašmenis iš cheminės medžiagos – silicio dioksido. Aš dažniau įsipjaunu su popierium, turbūt ten tas pats agresyvus mechanizmas veikia.
• Afrikos akacijos lapai skleidžia dujas, kurias tos pačios rūšies augalai susiurbia ir pasidaro kartūs. Taip perduodamas signalas: SAUGOKIS, artėja žirafa! Štai tau ir efektyvus socialinis tinklas.
• Rožės, ąžuolai ir arbatmedžiai gamina karčius cheminius junginius – taninus – kurie saugo augalus nuo amarų. Žodžiu, taip sulipdomos amarų burnos ir šie miršta. Taninai suteikia arbatai kartoką skonį, bet kol kas dar nei vienam nesulipdė burnos.
• Vėsus, gaivinantis mėtų kvapas iš tikro yra lapelio nuodai, kurie veikia nervų sistemą (?! jėzaumarija aš visada perdozuoju mėtų arbatos! aaa!). Toliau skaitant paaiškėjo, kad tie nuodai ne tokie stiprūs, kad pakenktų žmogui, tik įjungia liežuvio nervus, kurie jaučia vėsą. Bet vabzdžiams tos medžiagos per daug pavojingos.
• Keturiasdešimties rūšių atogrąžų grybai naktį šviečia. Juose vyksta cheminės reakcijos ir tamsoje jie švyti ryškia mėlyna arba žalia spalva. Praktiškai, natūralūs šviesos diodai.
• Kai kurias žiedadulkes vėjas nuneša net 4800 km., ir jos pakyla į 5800 metrų aukštį. Taip ir žemėj, ir danguj įsigali alergija.
• Kai kurie kokoso riešutai gali sverti iki 18 kg., ir beje, tai yra sėklos. Gaila, kad A. Valinskas pasitraukė iš LNK, praverstų tokios žinios lošiant milijoną.
• Nepatinka man juokai susiję su WC tematika, bet, kad jau knygoj apstu tokių detalių, tai velniai nematė: Australinio amalo sėklas platina paukščiai, nusivalydami užpakalį į medžio kamieną.
• Oranžinių morkų protėviai kilo iš Afganistano. O J. Morkūnas ne iš ten? Žodžiu, kosmopolitai ne tik žmonės:  pirmosios vyšnios užaugo Armėnijoje, o pirmieji persikai – Kinijoje.

Kaip ten bebūtų, vabalams blogai – jie miršta nuo arbatmedžio lapų ir mėtų kvapo. Tad verta džiaugtis, kol nesitransformavom į vabalą Gregorą.

Geras klausimas yra tas, kurio nesitiki. Kažkodėl mokykloj stovint prie lentos man taip neatrodė.

Gyvenimas matuojamas ne įkvėpimų skaičiumi. Jis matuojamas akimirkomis, kurios privertė sulaikyti kvėpavimą. Hmm, reikės pradėt nardyt.

” Kai man viskas aišku – aš einu miegot” (S.F.). Aš einu miegot ir kai man viskas neaišku. Gi Mendelėjavas tai susapnavo periodinę elementų lentelę, vadinas, apšvitimas ateina ir kai būna tamsu

Iškrova po smegenomankštos:

1. Anot oficialių ir nevisai šaltinių, A.Hitleris rėždamas savo kalbas taikė aplodismentų taktiką – minia savo susižavėjimą audringais plojimais išreikšdavo diktatoriaus kalbos pradžioj- vidury-ir pabaigoj. Pasižiūrėjus Hitlerio kalbos vaizdo įrašus padariau išvadą, kad be tų visų įsiterpiančių kalbos pauzių-plojimų, vyriškis su tokia artikuliacija ir gestikuliacija būtų greit nusibaigęs. Kol ploja, tai, manyčiau, galima ir atsigaut. Čia – mano versija. O kaimynas iš rytų – L.Brežnevas- priešingai, berdavo kalbas ir net negalvodavo sustot. Efektas, sakyčiau, mažesnis. Vienaip ar kitaip, svarbiausia dalim vis vien lieka kalbos turinys.

2. Kalbant apie savo darbo ir laiko organizavimą, man užkliuvo Jacko Londono darbo stilius – vyriškis kasdien parašydavo po 1000 žodžių tekstą ir taip šešias dienas per savaitę, nepaisydamas, ar atėjo įkvėpimas, ar ne. Ir kas sakė, kad menininkai neorganizuoti žmonės? Žodžiu, norint nuveikt ką nors prasminga ir naudinga, geriausia dirbt kas dieną nustatytą valandų skaičių. Savidisciplina – gerai.

3. Tęsiant kūrybinę temą – kažkoks pablūdęs skaitytojas Tolstojaus “Karas ir taika” knygoj suskaičiavo esant 500 veikėjų. Ir susigaudyk, tu žmogau, tokioj daugybėj. O ir fantazija gi rašytojo – į pasaulį sugebėjo pažiūrėt iš penkių šimtų pusių, o aš ne taip seniai apie keturis kampus čia skalambijau.

4. JAV kasmet iš namų pabėga 20 mln. vaikų ir paauglių. Ai, man tai gerai visur, kur yra interneto ryšys.

5. Išmokti bijoti galima beveik visko. Gi, sakau, kad mokantis šioks toks efektas pasiekiamas. Įdomiausia, kad vaikas reaguoja teigiamai į šimtus objektų, o neigiamai – tik į kelis. Augant, kažkaip viskas apsiverčia aukštyn kojom. Matyt, R.P buvo teisus – kalta aplinka.

6. Ką poilsis padarytų tik per valandą ar ilgiau, adrenalinas pasiekia per 5 minutes ar mažiau (J. Watson).

Šiam vakarui pakaks (keistokas žodis).

Labiau biologizuota/ anatomizuota faktorama – pas ispaną.

foto: R.E.M. ²

Turbūt visais laikais įstatymus kuriančių galvose įvyksta trumpas sujungimas, kad jau gimsta tokie šedevrai.

Pasiknisus atgal į praetį, man vienas iš smagesnių pasirodė Petro Pirmojo įsakas:

“Pavaldinys turi nutaisyti priekvailio miną prieš savo viršininką, idant jo netrikdytų”.

Sakyčiau, visai pritaikoma ir šiandienos pasauliui.

P.s. kadangi laikant egzaminus mano galva veikia informacijos absorbcijos režimu, o mąstymas ir kūryba laikinai suspenduoti, tai įrašų badas tinklaraštyje baigsis sausio pabaigoj. Žodžiu, kenčiantiems- dangus