ψ Blog

Ir pirmokas žino, kad žodį sudaro priešdėlis, šaknis, priesaga ir galūnė. Bėda ta, kad bandant įsiminti naujos kalbos pavienius žodžius toks gramatinis skaidymas pamirštamas. Aptikau puslapį (spausti čia ir čia), kur paprastai paaiškinta kodėl išmokus 50 lotynų/graikų kilmės “basic word parts” (prefixes, suffixes and roots) galima suprasti/žinoti 100,000 anglų kalbos žodžių…Hm, skamba tai gražiai.
Esmė ta, kad supratus į ką žodis pavirsta, kai pakeiti priešdėlį ar priesagą, aktyvus žodynas ima didėti geometrine ar velniažin kokia progresija. Aišku, su žodynu pasitikslint visada verta, bet kartais nesuprantamo žodžio priešdėlis ar priesaga gali padėti nujausti apie ką sukasi kalba. Kai pagalvoji, gi tų priešdėlių ir priesagų skaičius baigtinis, tai gal jos ir visai geras taikinys nusiteikus perprast svetimą kalbą.

Reiks patikrint kiek tos tiesos yra teiginyje, kad išmokus 30 pagrindinių angliškų žodžio dalių suprantamais pataps 10 000 žodžių, o labiau įsijautus ir perpratus 50 pagrindinių žodžio dalių atsiveria visi klodai suprantamų žodžių – 100 000.

P.s. šiuo įrašu bandau prisidėti prie Labas.blog pasiūlytos anglų kalbos mokymosi strategijos.

• “Matricai” reikia mūsų energijos, kad veiktų visa sistema. Kitoks požiūris:  kodėl mums gyvybiškai reikalinga virtuali erdvė?
• Nepritapę realiam pasaulyje, renkasi virtualius žaidimus, kuriuose gali pasijusti super-duper herojais. Kitoks požiūris:  virtualiam pasaulyje atsiskleidžia tikrasis aš, kuris realybėje dėl socialinių ir kitų suvaržymų yra užslopintas/užguitas/pridusintas.

Šias idėjas nugirdau slovėnų kultūros veikėjo Slavoj Žižek filme “The pervert’s guide to cinema”.

Sakyčiau, sugebėjimas pažvelgti į pasaulį kitu kampu gali būti net labai naudingas (einant į pokalbį dėl darbo geriau galvoti ne tik kodėl man reikia šito darbo?, bet ir kuo aš galiu būti naudingas ten?)

Šiaip visai vertinga yra taip vadinama “4 kampų strategija“  – situacijos pamatymas iš keturių skirtingų pusių: kaip visa tai matai tu, tavo draugas, tavo priešas ir eilinis praeivis.   Nu jo, žiūrint iš savo varpinės dažnai ne viskas matosi.

Šiandien turėjau progą apsilankyti Lietuvos ornitologų draugijoje. Iš tikro tai anokia čia proga, tiesiog ėmiau aš ten ir įsiveržiau. Beje, kas tie ornitologai? Aš galvoju, kad tai žmonės, kurie labai myli paukščius. Tai vat lapkričio pabaigoje pas Stanevičių aptikau, kad šiemet išleista pirmoji Lietuvos gamtos garsų serijos kompaktinė plokštelė – Kretuono balsai.

Galvojau, kad teks gerokai pablūdyt, kol surasiu, kur ta draugija įsikūrusi, bet iš tikro tai klejot ilgai neteko – apsisukau greitai, nes nuorodomis paukščių mylėtojai pasirūpint nepamiršo. Šiaip keistai, kad jie ten penkiaukščio bute įsikūrę, bet vis ne medyje Susidomėjusiems adresas: Naugarduko g. 47-3, Vilnius, tel. (8 5) 213 04 98. Šiaip nefaina, kad niekur kitur tokio gėrio įsigyt negalima, nes čia mat nekomercinis projektas.

O garsų prirašyta, sakyčiau, su kaupu: 32 įrašai, trukmė viršija 78 min. Keletas garsų pavyzdžių bendram vaizdui susidaryti: šelmeninė kregždė, didžioji krakšlė, griciukas, lakštingala, rudagalvis kiras ir daug daug kitų.

Kiekvienam save gerbiančiame mokslo žurnale dominuoja straipsniai apie nano technologijas, kvantinę fiziką, kvantinę mechaniką,.. O vat aš aptikau tokį mandrai skambantį mokslą kaip kvantinė psichologija Iš tikro, toks naujadaras gan keistai nuteikia, bet idėja tai graži, nors intuityviai žinoma seniai: “I don’t know what anything “is”; I only know how it seems to me at this moment” (Robert Anton Wilson). Ką padarysi, žmogus jau yra toks padaras, kad sėkmingai sau haliucinuoja kas dieną ir vargo nemato. Protingas dėdė buvo tas Robert Anton Wilsonas. Sakau, po sesijos reiks paskaityt jo knygų.

O kol kas tai visai smagu pažiūrėti youtubės įrašų:
R. A. Wilson: Real Reality